Šokis – visapusiška nauda kūnui, dvasiai ir protui

Kiekvienas puikiai žinome, jog fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba yra pagrindinis ir vienintelis kelias į sveiką ir pilnavertį gyvenimą, todėl po nuodėmingų vasaros atostogų skubame imtis priemonių, atrasti naujų būdų išlikti sveikais ir laimingais. Deja, ne visi esame nusiteikę prakaituoti treniruoklių salėje valandų valandas ar monotoniškai praleisti jas ant bėgimo takelio. Išeitis – šokis, judėjimas lavinantis visą kūną. Gydytojų ir mokslininkų nuomone – malonumas ir vaistas ne tik fizinei, bet ir protinei bei dvasinei žmogaus būklei.

Malonumą teikianti fizinė treniruotė?

Pagalvoję apie sportą dažniausiai įsivaizduojame skausmą ir kitą rytą po treniruotės, kai iš lovos ropščiamės keturiomis. Tačiau kitaip nei bėgiojant ar važiuojant dviračiu, šokio pamokų metu rezultatas yra pasiekiamas neapkraunant vienos raumenų grupės, kitaip tariant raumenys formuojami mažesnėmis organizmo pastangomis. Dėl šios priežasties šokti gali kiekvienas – ir jaunas ir vyresnio amžiaus žmogus. Šokant valandą galime sudeginti nuo 200 iki 600 kalorijų, priklauso nuo pasirinkto šokių stiliaus bei treniruotės intensyvumo. Šokant gerinamas kraujo spaudimas, stiprinamas širdies raumuo – mažėja rizika susirgti širdies ligomis bei diabetu. Italų mokslininkai įrodė, jog šokant gerėja organizmo apykaita, kvėpavimas, didėja kūno lankstumas, koordinacija.

Džiaugsmas gimsta šokant

Išlipai iš lovos ne ta koja, o pilki rudens debesys trukdo mąstyti pozityviai? Griebki draugą ar draugę ir keliaukite šokti. Mokslininkai įrodė, jog vos išgirdus muziką ir pradėjus šokti smegenys ima gaminti laimės hormonus – endorfinus. Jų dėka po treniruotės jaučiamės pakylėti, o pasaulis nusidažo ryškesnėmis spalvomis. Šokio terapija jau kurį laiką naudojama psichoterapeutų dirbančių su pacientais sergančiais depresija. Gydytojų nuomone, jau minėti, endorfinai šokant sumažina streso bei įtampos lygį smegenyse, dėl to pacientai lengviau bendrauja, tampa atviresni, kalbesni, greičiau sveiksta. Mokslininkai taip pat pastebėjo, jog šokių pamokų metu, sumažėjus streso lygiui organizme, asmenys lengviau susipažįsta bei randa naujų draugų. Kadangi žmonės yra labai socialios būtybės ir iš prigimties laimę randančios ryšyje ir bendravime su kitais, šokis puiki proga ne tik šauniai praleisti laiką, bet ir pagerinti socialinio gyvenimo kokybę.

Ne tik kūnui, bet ir protui

Jau išsiaiškinome, kad šokis yra labai vertingas mūsų kūnui ir dvasiai, tačiau ne retai išgirsi, jog „šokėjams tik vėjai galvoj“. Pasirodo šis stereotipas yra klaidingas ir painiojantis. Visiškai atvirkščiai nei įprasta girdėti, iš tiesų,  šokis skatina smegenų veiklą ir vizualumą. Naujausi „The New England Journal of Medicine“ tyrimai įrodė, jog naujos choreografijos mokymasis bei žingsnelių kartojimas gerina atmintį. Be to, šokio menas ir tikslieji mokslai yra du, labai vienas su kitu susiję dalykai. Nors gali pasirodyti keista, tačiau choreografiniai sugebėjimai gali padėti tapti puikiu matematiku. Remiantis mokslininkų darbais, intuicija bei atminties kodai, kuriuos naudojame šokdami bei mokydamiesi ir pritaikydami naujus žingsnelius, veikia tuos pačius smegenų laukus, kurie dirba pritaikant matematines teorijas ar formules, bei kodus programavime. Tad kitą kartą kai mama sakys, jog šokiai egzaminų išlaikyti nepadės, papasakok jai apie šitai.

Šokis yra Dievo dovana mums. Tai judėjimo laisvė ir magiška harmonija. O jei baisu ar gėda – vis tiek šok, taip lyg niekas tavęs nemato. Juk, kaip pagalvoji, išties, niekas ir nemato – tuo metu visi stebi savo išmaniųjų telefonų ekranus. Griebk vandens buteliuką ir pirmyn į šokių aikštelę.

Prisijunk  prie  šokių studijos Me Gusta  Kaune ir Vilniuje  dabar ir išmok šokti  Gatvės šokius, Pop Dance, Dance Hall, Breiką   REGISTRACIJA>> >  

Kas yra šokis?

Literatūroje šokio sąvoka aiškinama labai skirtingai. Vieni sako, jog šokis atsirado dar akmens amžiuje, mėgdžiojant gyvūnus, kiti kildina jo atsiradimą su religija, tačiau vieningos nuomonės nei kaip, nei kada tiksliai atsirado ši meno rūšis – nėra. Remiantis Klaipėdos universiteto menų fakulteto docentės ir baletmeisterės Violetos Milvydienės knyga: „Šokis yra ritmingas kūno judėjimas pagal tam tikslui skirtą muziką bei meno rūšis, kur meninis paveikslas kuriamas kaitaliojant žmogaus kūno judesius ir padėtis“. Kitaip tariant, tai emocijų išraiška, pasitelkiant kūno, o ne verbalinę, kalbą. Šokis taip pat yra viena seniausių žmogaus kultūrinės veiklos formų. Jis gimė kartu su pirmaisiais žmonijos egzistencijos Žemėje žingsniais. Mūsų protėvių piešiniai olose įrodo, jog dar akmens amžiuje žmonės naudojo šokį kaip ritualą laisvei išreikšti.

Amerikiečių choreografas ir šokėjas Marc Bamuthi sako, jog šokį galime lyginti su metafizika. Šokio metu suartėja du pasauliai – fizinis ir dvasinis. Šokdami mes dalinamės energija. Choreografas sako, jog šokėjo kūnas yra laidininkas, o muzika ar ritmas – dažnis. Vibracijų pagalba kuriame džiaugsmą bei dvasingumą.

Šokis taip pat yra vadinamas „tyliuoju muzikos pagalbininku“. Ar pastebėjote, jog dažnai išvydę muzikinį video klipą pradedate mėgti bei suprasti dainą labiau? Tai lengvai paaiškinama. Muzika išreiškia abstrakčią atlikėjo viziją. Kita vertus, šokis ir judesys gali sukurti vizualią emocijos reikšmę. Kitaip nei pantomima, šokis nekuria paviršutiniškų, trumpalaikių emocijų, jis atskleidžia fundamentalių jausmų reikšmes.

Choreografija, kaip profesionalaus šokio pagrindas, atsirado daug vėliau negu pats šokis. Nuo XIX a. pabaigos choreografija pripažinta meno šaka, kuriai būdingas šokio judesių, ritminės plastikos, gestų ir muzikos derinys. Choreografiją dažniausiai atlieka profesionalūs šokėjai socialiai sąveikaudami su publika performansų metu.

Šokis turi gausybę atšakų, rūšių ir stilių, tokių kaip klasikiniai šokiai, modernūs, pramoginiai, liaudies, gatvės šokiai ir kita. Kiekvienas jų turi savo istoriją, išraiškos savitumą, muziką bei mokymosi metodus.

Kaip ir daugelis kitų meno bei mokslo sričių pastarąjį dešimtmetį, šokis tapo labai glaudžiai susijęs su naujosiomis technologijomis. Vieno garsiausių filmų apie gatvės šokį „Šokis hip hopo ritmu“ režisierius Jon M. Chu sako, jog šokio technika, kurios ankščiau mokydavo tik mokyklose, dabar yra lengviau pasiekiama plačiajai visuomenei interneto pagalba. Technologijų pažangos dėka šokėjai (ypač gatvės šokių) greičiau tobulėja, mokosi vieni iš kitų. Kita vertus, šokėjui augant tokio pobūdžio globaliame kontekste, yra rizika tapti šablonu, prarasti unikalumą, kas yra vienas svarbiausių bruožų sėkmingam šokėjui.

Kad ir kaip bebūtų gaila, Lietuvoje šokio kultūra nėra viena iš populiariųjų meno šakų. Šokėjai vis dar matomi, kaip „pagalbiniai“ koncerto ar spektaklio metu. Pozityvo vis dėl to yra. Kasmet daugėja įvairių projektų televizijoje, bei viešojoje erdvėje kur šokėjai gali parodyti savo kūrybiškumą ir įgūdžius. Šiuolaikinio šokio teatrai kaip „Aura“ bei „A. Cholinos teatras“ sėkmingai realizuoja savo idėjas Lietuvoje ir užsienyje.

Šnekėdami apie šokį dažnai įsivaizduojame meniškas abstrakcijas ar mistines judesių koncepcijas, kurias atlikti sugeba tik profesionalai, tačiau nepaisant populiarios nuomonės, mūsų nuostabai, kasdien kiekvienas šokame gyvenimą. Mūsų kūnuose vykstantys procesai, judėjimas laike ir erdvėje yra šokis. Dėl šios priežasties, galime teigti, jog iš prigimties visi esame šokėjai.

Prisijunk prie šokių studijos Me Gusta dabar ir išmok šokti Gatvės šokius, Pop Dance, Dancehall, Breiką   Registracija>> >  

Dėkojame visiems dalyvavusiems Me Gusta Velykų konkurse!

Sulaukėme nuostabių margučių nuotraukų, dekoruotų tema „Me Gusta“, ir tikimės, kad jums šis procesas taip pat buvo smagus ir įsimintinas. O dabar skelbiame prizų laimėtojus!

Vakarė Vereniūtė | I vieta pagal reakcijas Facebook platformoje

Gilmintė Nastajutė | I vieta pagal studijos mokytojų vertinimą

Marija dargytė | II vieta pagal studijos mokytojų vertinimą

Deimantė Zabulytė | III vieta pagal studijos mokytojų vertinimą

Konkurso laimėtojai savo prizus galės atsiimti studijoje!

#MEGUSTALT