fbpx

Ar žinai kas yra šokis ?

Kas yra šokis?

Literatūroje šokio sąvoka aiškinama labai skirtingai. Vieni sako, jog šokis atsirado dar akmens amžiuje, mėgdžiojant gyvūnus, kiti kildina jo atsiradimą su religija, tačiau vieningos nuomonės nei kaip, nei kada tiksliai atsirado ši meno rūšis – nėra. Remiantis Klaipėdos universiteto menų fakulteto docentės ir baletmeisterės Violetos Milvydienės knyga: „Šokis yra ritmingas kūno judėjimas pagal tam tikslui skirtą muziką bei meno rūšis, kur meninis paveikslas kuriamas kaitaliojant žmogaus kūno judesius ir padėtis“. Kitaip tariant, tai emocijų išraiška, pasitelkiant kūno, o ne verbalinę, kalbą. Šokis taip pat yra viena seniausių žmogaus kultūrinės veiklos formų. Jis gimė kartu su pirmaisiais žmonijos egzistencijos Žemėje žingsniais. Mūsų protėvių piešiniai olose įrodo, jog dar akmens amžiuje žmonės naudojo šokį kaip ritualą laisvei išreikšti.

Amerikiečių choreografas ir šokėjas Marc Bamuthi sako, jog šokį galime lyginti su metafizika. Šokio metu suartėja du pasauliai – fizinis ir dvasinis. Šokdami mes dalinamės energija. Choreografas sako, jog šokėjo kūnas yra laidininkas, o muzika ar ritmas – dažnis. Vibracijų pagalba kuriame džiaugsmą bei dvasingumą.

Šokis taip pat yra vadinamas „tyliuoju muzikos pagalbininku“. Ar pastebėjote, jog dažnai išvydę muzikinį video klipą pradedate mėgti bei suprasti dainą labiau? Tai lengvai paaiškinama. Muzika išreiškia abstrakčią atlikėjo viziją. Kita vertus, šokis ir judesys gali sukurti vizualią emocijos reikšmę. Kitaip nei pantomima, šokis nekuria paviršutiniškų, trumpalaikių emocijų, jis atskleidžia fundamentalių jausmų reikšmes.

Choreografija, kaip profesionalaus šokio pagrindas, atsirado daug vėliau negu pats šokis. Nuo XIX a. pabaigos choreografija pripažinta meno šaka, kuriai būdingas šokio judesių, ritminės plastikos, gestų ir muzikos derinys. Choreografiją dažniausiai atlieka profesionalūs šokėjai socialiai sąveikaudami su publika performansų metu.

Šokis turi gausybę atšakų, rūšių ir stilių, tokių kaip klasikiniai šokiai, modernūs, pramoginiai, liaudies, gatvės šokiai ir kita. Kiekvienas jų turi savo istoriją, išraiškos savitumą, muziką bei mokymosi metodus.

Kaip ir daugelis kitų meno bei mokslo sričių pastarąjį dešimtmetį, šokis tapo labai glaudžiai susijęs su naujosiomis technologijomis. Vieno garsiausių filmų apie gatvės šokį „Šokis hip hopo ritmu“ režisierius Jon M. Chu sako, jog šokio technika, kurios ankščiau mokydavo tik mokyklose, dabar yra lengviau pasiekiama plačiajai visuomenei interneto pagalba. Technologijų pažangos dėka šokėjai (ypač gatvės šokių) greičiau tobulėja, mokosi vieni iš kitų. Kita vertus, šokėjui augant tokio pobūdžio globaliame kontekste, yra rizika tapti šablonu, prarasti unikalumą, kas yra vienas svarbiausių bruožų sėkmingam šokėjui.

Kad ir kaip bebūtų gaila, Lietuvoje šokio kultūra nėra viena iš populiariųjų meno šakų. Šokėjai vis dar matomi, kaip „pagalbiniai“ koncerto ar spektaklio metu. Pozityvo vis dėl to yra. Kasmet daugėja įvairių projektų televizijoje, bei viešojoje erdvėje kur šokėjai gali parodyti savo kūrybiškumą ir įgūdžius. Šiuolaikinio šokio teatrai kaip „Aura“ bei „A. Cholinos teatras“ sėkmingai realizuoja savo idėjas Lietuvoje ir užsienyje.

Šnekėdami apie šokį dažnai įsivaizduojame meniškas abstrakcijas ar mistines judesių koncepcijas, kurias atlikti sugeba tik profesionalai, tačiau nepaisant populiarios nuomonės, mūsų nuostabai, kasdien kiekvienas šokame gyvenimą. Mūsų kūnuose vykstantys procesai, judėjimas laike ir erdvėje yra šokis. Dėl šios priežasties, galime teigti, jog iš prigimties visi esame šokėjai.

Autorė Laura Saudargaitė