Šokis – visapusiška nauda kūnui, dvasiai ir protui

Šokis – visapusiška nauda kūnui, dvasiai ir protui

Kiekvienas puikiai žinome, jog fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba yra pagrindinis ir vienintelis kelias į sveiką ir pilnavertį gyvenimą, todėl po nuodėmingų vasaros atostogų skubame imtis priemonių, atrasti naujų būdų išlikti sveikais ir laimingais. Deja, ne visi esame nusiteikę prakaituoti treniruoklių salėje valandų valandas ar monotoniškai praleisti jas ant bėgimo takelio. Išeitis – šokis, judėjimas lavinantis visą kūną. Gydytojų ir mokslininkų nuomone – malonumas ir vaistas ne tik fizinei, bet ir protinei bei dvasinei žmogaus būklei.

Malonumą teikianti fizinė treniruotė?

Pagalvoję apie sportą dažniausiai įsivaizduojame skausmą ir kitą rytą po treniruotės, kai iš lovos ropščiamės keturiomis. Tačiau kitaip nei bėgiojant ar važiuojant dviračiu, šokio pamokų metu rezultatas yra pasiekiamas neapkraunant vienos raumenų grupės, kitaip tariant raumenys formuojami mažesnėmis organizmo pastangomis. Dėl šios priežasties šokti gali kiekvienas – ir jaunas ir vyresnio amžiaus žmogus. Šokant valandą galime sudeginti nuo 200 iki 600 kalorijų, priklauso nuo pasirinkto šokių stiliaus bei treniruotės intensyvumo. Šokant gerinamas kraujo spaudimas, stiprinamas širdies raumuo – mažėja rizika susirgti širdies ligomis bei diabetu. Italų mokslininkai įrodė, jog šokant gerėja organizmo apykaita, kvėpavimas, didėja kūno lankstumas, koordinacija.

Džiaugsmas gimsta šokant

Išlipai iš lovos ne ta koja, o pilki rudens debesys trukdo mąstyti pozityviai? Griebki draugą ar draugę ir keliaukite šokti. Mokslininkai įrodė, jog vos išgirdus muziką ir pradėjus šokti smegenys ima gaminti laimės hormonus – endorfinus. Jų dėka po treniruotės jaučiamės pakylėti, o pasaulis nusidažo ryškesnėmis spalvomis. Šokio terapija jau kurį laiką naudojama psichoterapeutų dirbančių su pacientais sergančiais depresija. Gydytojų nuomone, jau minėti, endorfinai šokant sumažina streso bei įtampos lygį smegenyse, dėl to pacientai lengviau bendrauja, tampa atviresni, kalbesni, greičiau sveiksta. Mokslininkai taip pat pastebėjo, jog šokių pamokų metu, sumažėjus streso lygiui organizme, asmenys lengviau susipažįsta bei randa naujų draugų. Kadangi žmonės yra labai socialios būtybės ir iš prigimties laimę randančios ryšyje ir bendravime su kitais, šokis puiki proga ne tik šauniai praleisti laiką, bet ir pagerinti socialinio gyvenimo kokybę.

Ne tik kūnui, bet ir protui

Jau išsiaiškinome, kad šokis yra labai vertingas mūsų kūnui ir dvasiai, tačiau ne retai išgirsi, jog „šokėjams tik vėjai galvoj“. Pasirodo šis stereotipas yra klaidingas ir painiojantis. Visiškai atvirkščiai nei įprasta girdėti, iš tiesų,  šokis skatina smegenų veiklą ir vizualumą. Naujausi „The New England Journal of Medicine“ tyrimai įrodė, jog naujos choreografijos mokymasis bei žingsnelių kartojimas gerina atmintį. Be to, šokio menas ir tikslieji mokslai yra du, labai vienas su kitu susiję dalykai. Nors gali pasirodyti keista, tačiau choreografiniai sugebėjimai gali padėti tapti puikiu matematiku. Remiantis mokslininkų darbais, intuicija bei atminties kodai, kuriuos naudojame šokdami bei mokydamiesi ir pritaikydami naujus žingsnelius, veikia tuos pačius smegenų laukus, kurie dirba pritaikant matematines teorijas ar formules, bei kodus programavime. Tad kitą kartą kai mama sakys, jog šokiai egzaminų išlaikyti nepadės, papasakok jai apie šitai.

Šokis yra Dievo dovana mums. Tai judėjimo laisvė ir magiška harmonija. O jei baisu ar gėda – vis tiek šok, taip lyg niekas tavęs nemato. Juk, kaip pagalvoji, išties, niekas ir nemato – tuo metu visi stebi savo išmaniųjų telefonų ekranus. Griebk vandens buteliuką ir pirmyn į šokių aikštelę.

Autorė Laura Saudargaitė